Dictionary of the Lithuanian Language.
paprastėti — 1 vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
paprastėti — 2 vksm. Keliai̇̃ pavãsarį paprastėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
paprastėti — paprastėti, ėja, ėjo intr. darytis paprastam … Dictionary of the Lithuanian Language
išprastėti — intr. Š 1. pasidaryti prastam, menkam, netikusiam: Kas čia yra, kad išprastėjo rugiai? Ėr. 2. pasidaryti negražiam: Vaikas išprastėjo augdamas, mažas buvo dailesnis Lk. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuprastėti — intr. 1. pasidaryti prastam: Jėgu žemės ilgai nepatręši, ji nuprastė̃s Sb. Pirmas amžius gražus, antras prastas, o trečias jau nuprastėjo viškum Slm. 2. pasidaryti vargingam, sunkiam: Išsyk gerai gyveno, paskui visai nuprastėjo Kt. prastėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabjaurėti — 1 pabjaurėti intr. 1. paprastėti, pagesti, pašlapti: Pabjaurėjo oras Pgg. Iki keliai pabjaurė̃s, gal ir suvešim medžius iš girios Gs. 2. pasidaryti piktam, nedoram: Pabjaurėjai tu (tapai bjaurus) J. bjaurėti; išbjaurėti; pabjaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pablogėti — intr. 1. pasidaryti blogesniam, paprastėti: Bet veikiai kelias pablogėjo Šlč. 2. kiek suliesėti: Iš miesto parvažiavo kiek pablogėjęs Jnšk. 3. pasidaryti silpnesniam (apie ligonį): Į vakarą ligonis vis pablogėja Trgn. blogėti; apiblogėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
paprastėjimas — sm. (1) → paprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prastėti — prastėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis prastam, prastesniam, eiti prastyn: Dabar jau prastėja vaikas, darosi nebegražus Rm. 2. Z.Žem mat. darytis paprastesniam. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supaprastėti — intr. pasidaryti paprastam, nesudėtingam: Gamybos procesas supaprastėjo sp. paprastėti; supaprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
